Stresas, įkaitų situacijos ir derybos
Streso valdymas, įkaitų situacijos valdymas, derybos, iškalbinimas ir pasidavimo procedūra.
Įkaitų situacijoje laimi ne tas, kas greičiau šauna, o tas, kas ilgiau išlaiko šaltą galvą. Pirmoje dalyje – kaip valdyti savo stresą, antroje – kaip valdyti įkaitų situaciją, trečioje – kaip kalbėtis su įtariamuoju, kad jis pasiduotų. Paskutinis puslapis – atmintinė.
Stresas ir kaip jį valdyti
Stresas operacijoje neišvengiamas, todėl mokomės ne jo išvengti, o jį valdyti. Kas žino, kas vyksta su kūnu, tas nepanikuoja, kai tai prasideda.
Ką stresas daro kūnui ir sprendimams
Pajutus grėsmę, kraujyje pasipila adrenalinas: širdis plaka greičiau, kvėpavimas dažnėja, raumenys įsitempia. Saikingas stresas padeda – esi greitesnis ir budresnis. Per stiprus atima tai, ko labiausiai reikia: matymą, girdėjimą, tikslius judesius ir aiškią galvą.
- Tunelinis matymas – matai tik grėsmę priešais save. Antras įtariamasis kampe ar įkaitas už jo dingsta iš akiračio.
- Girdėjimo praradimas – negirdi racijos, vado komandų, net šūvių šalia. Po operacijos dažnas sako, kad „niekas nieko nesakė“.
- Smulkiosios motorikos praradimas – rankos dreba, sunku perkrauti ginklą, paspausti racijos mygtuką, uždėti antrankius. Bėgti, stumti ir tempti vis dar gali.
- Laiko iškraipymas – sekundės atrodo kaip minutės arba atvirkščiai. Vėliau sunku atkurti, kas ir kokia tvarka vyko.
- Tunelinis mąstymas – užsifiksuoji ties vienu planu ir nematai, kad situacija pasikeitė. Kartoji neveikiančią komandą arba eini į kambarį, iš kurio įkaitas jau išvestas.
Pulso niekas nematuoja, bet požymius atpažinsi: kalbi greičiau ir garsiau, kartoji tą patį, nebegirdi racijos, pamiršti savo sektorių. Tai ženklas, kad peržengei optimalią zoną.
Streso zonos
Streso lygį patogu apibūdinti širdies ritmu. Kiekviena zona turi savo spalvą, ir kiekvienas narys turi atpažinti, kurioje zonoje yra jis pats ir šalia esantis komandos draugas.

Įėjimo metu nori būti oranžinėje zonoje (115–145): greita reakcija, aiški galva, rankos dar klauso. Baltoje zonoje operacijai esi per daug atsipalaidavęs, geltona tinka perimetrui ir važiavimui į iškvietimą. Raudonoje ir juodoje zonose veikimas sparčiai blogėja – ten žmonės klysta, sustingsta arba daro beprasmius dalykus. Į oranžinę zoną grąžina kvėpavimas, o treniruotės padeda į raudoną nepatekti: kuo daugiau kartų veiksmą atlikai mokymuose, tuo mažiau jis kelia streso operacijoje.
Taktinis (kvadratinis) kvėpavimas
Kvėpavimas – vienintelis streso mygtukas, kurį gali paspausti sąmoningai. Lėtas ritmingas kvėpavimas per minutę sulėtina širdį ir grąžina tave į darbinę zoną.
- Iškvėpk visą orą.
- Įkvėpk pro nosį, skaičiuodamas iki 4.
- Sulaikyk kvėpavimą 4 sekundes.
- Lėtai iškvėpk pro burną per 4 sekundes.
- Vėl sulaikyk 4 sekundes.
- Kartok 3–4 kartus.

Kvėpuok taip, kai turi kelias sekundes: kolonoje laukdamas Vykdom, užėmęs poziciją perimetre, prieš Balso skambutį, po kontakto, kai situacija nurimo. Susišaudymo metu ciklo nedaryk – užtenka vieno ilgo lėto iškvėpimo. Treniruok jį ir ramiomis dienomis: kas kvėpavimą prisimena tik kritinę akimirką, tas dažniausiai jį pamiršta.
OODA ciklas
Kiekvienas sprendimas eina per keturis žingsnius. Stresas verčia praleisti antrąjį: pamatai judesį ir reaguoji, nesupratęs, ką matai.

Stebėk – žmonės, rankos, ginklai, durys, garsai. Suvok situaciją – įtariamasis ar įkaitas, pistoletas ar telefonas, ar tai atitinka planą. Nuspręsk – kontroliuoti, dengti ar pranešti. Šauti – tik esant tiesioginei grėsmei gyvybei. Veik – ir iškart vėl stebėk, nes situacija jau pasikeitė.
Pavyzdys: įeini, kampe stovi vyras su tamsiu daiktu rankoje. Stebi rankas. Suvoki – tai telefonas, ant krūtinės banko darbuotojo kortelė. Nusprendi kontroliuoti, ne šauti. Veiki: „Policija! Gulk ant žemės! Rankos matomos!“ Ir vėl stebi. Treniruotės ciklą pagreitina, tačiau nė vienas žingsnis nepraleidžiamas.
Kaip elgtis streso situacijose
Taisyklės paprastos, nes streso metu sudėtingų neprisiminsi.
- Trumpos komandos. 2–4 žodžiai: „Rankos!“, „Ant žemės!“, „Nejudėk!“ Racijoje – kas kalba, kas vyksta ir kur: „Alfa 2. Kontaktas, virtuvė, vienas, pistoletas.“
- Vienas balsas. Vienam žmogui komandas duoda vienas pareigūnas, kiti tyli ir dengia. Jei vienas šaukia „Gulk!“, o kitas „Nejudėk!“, žmogus sustingsta arba daro ne tai.
- Savo sektorius. Išgirdęs Kontaktas, neatsisuk ten, kur žiūri visi. Tavo sektorių dabar dengia tik tavo akys.
- Stop sustabdo viską. Sustoji vietoje, laikai sektorių ir nešauni, nebent kyla tiesioginė grėsmė gyvybei. Tęsiama tik po vado Vykdom. Stop gali ištarti kiekvienas, kas mato pavojų: savas ugnies linijoje, įkaitas ne ten, kur tikėtasi.
- Tylos disciplina. Kanale kalba vadas ir tie, kas praneša kontaktą, įkaitą, sužeistąjį ar pavojų. Visa kita – po operacijos.
- Savikalba. Trumpa frazė mintyse grąžina galvą į darbą: „Kvėpuok. Sektorius. Rankos.“, „Lėtai – tvarkingai, tvarkingai – greitai.“, „Kas dabar svarbiausia?“
Jei sustingai
Sustingimas – kūno reakcija į juodą zoną, ne bailumas. Svarbu iš jo išeiti per kelias sekundes.
- Padaryk vieną ilgą lėtą iškvėpimą.
- Pasakyk sau vieną konkretų veiksmą: „Mano sektorius – kairė.“
- Atlik tik jį. Kitas veiksmas ateis pats.
- Jei tęsti negali, trumpai pranešk savo grupės vadui: „Bravo 3. Lieku vietoje, dengiu koridorių.“ Jis tave pakeis.
- Debrifinge apie tai pasakyk. Kas nuslepia, tas sustings vėl.
Jei panikuoja komandos draugas
Požymiai: šaukia racijoje, kartoja tą patį, šaudo be aiškaus taikinio, nevykdo komandų arba visai nejuda.
- Kreipkis šaukiniu ir duok vieną paprastą užduotį: „Alfa 3, denk duris. Tik duris.“
- Kalbėk ramiai ir žemu balsu. Riksmas paniką tik didina.
- Nesiginčyk ir nieko neaiškink – dabar ne laikas.
- Jei jis kelia pavojų, grupės vadas atitraukia jį iš kolonos ir pakeičia kitu nariu.
- Po operacijos iš jo nesišaipyk. Pasikalbėk, o grupės vadas informuoja vadovybę.
Po operacijos
Stresas nesibaigia su komanda Užbaigta. Krentant adrenalinui ateina nuovargis, drebulys, kartais atminties spragos – tai normalu.
- Debrifingas – aptarkite, kas įvyko, kas veikė ir ką keisti. Ieškome klaidų, ne kaltųjų.
- Jei tavo prisiminimai nesutampa su kitų, nesiginčyk: streso metu atmintis būna netiksli. Eigą atkurkite kartu.
- Pailsėk prieš kitą iškvietimą. Pavargęs pareigūnas klysta.
- Išsikalbėk su komandos draugu, grupės vadu ar vadovybe, ypač jei operacija baigėsi blogai.
- Papasakok operacijos vadui, ką matei ir darei – jis per 24 valandas rašo ataskaitą į #operacijų-ataskaitos.
Kontrolinis sąrašas
| Prieš įėjimą | Įėjimo metu | Po operacijos |
|---|---|---|
| Žinok savo vaidmenį, vietą kolonoje ir sektorių | Trumpos komandos, kalba vienas | Vienas ilgas iškvėpimas, patikrink save ir šalia esantį |
| Žinok įtariamųjų ir įkaitų aprašymus | Žiūrėk į savo sektorių, ne ten, kur visi | Ginklas saugus, įranga surinkta |
| Žinok avarinį planą | Pirmiausia tikrink rankas | Papasakok operacijos vadui, ką matei ir darei |
| Patikrink ginklą, šovinius ir raciją | Kiekvienas žmogus kontroliuojamas, kol nepatikrintas | Dalyvauk debrifinge |
| 3–4 kvadratinio kvėpavimo ciklai | Išgirdęs Stop – sustok | Pailsėk prieš kitą iškvietimą |
| Lauk Vykdom, ne anksčiau | Pranešk tik kontaktą, įkaitą, sužeistąjį ar pavojų | Jei kas nors neišeina iš galvos – išsikalbėk |
Įkaitų situacijos valdymas
Įkaitų situacijoje tikslas vienas – kad visi išeitų gyvi, įskaitant įtariamąjį. Greitas šturmas atrodo įspūdingai, bet dažniausiai būtent jis kainuoja gyvybes.
Principai
- Laikas mūsų pusėje. Kuo ilgiau trunka situacija, tuo labiau nurimsta emocijos, įtariamasis pavargsta, o mes surenkame daugiau informacijos ir geriau pasiruošiame. Be to, žmogui vis sunkiau pakenkti tam, su kuriuo praleido kelias valandas.
- Apsupk, izoliuok, derėkis. Apsupk – vidinis perimetras, niekas neįeina ir neišeina. Izoliuok – įtariamasis kalba tik su Balsu: jokių draugų, žurnalistų ar kitų pareigūnų skambučių. Derėkis – Balsas veda pokalbį iki pasidavimo.
- Gyvybių prioritetas. 1. Įkaitai → 2. Civiliai → 3. Pareigūnai → 4. Įtariamieji. Pareigūnai prisiima riziką, kad apsaugotų įkaitus ir civilius. Įtariamojo gyvybė taip pat svarbi – geriausia pabaiga yra pasidavimas.
- Jėga – tik būtina. Šaunama tik esant tiesioginei grėsmei gyvybei.
- Vienas sprendžia, vienas kalba. Sprendimus priima Aras 1, su įtariamuoju kalba tik Balsas.
Pirmos 30 minučių
Kas per pirmas minutes padaroma chaotiškai, vėliau taisoma valandomis. Todėl eiga visada ta pati.

Per pirmas penkias minutes pirmieji atvykę pareigūnai izoliuoja objektą ir nieko nebeįleidžia į vidų. Jei įtariamasis jau kalbasi su kuriuo nors pareigūnu, tas ramiai palaiko pokalbį, nieko nežada ir laukia Balso. Iki 15 minutės jau turi būti išorinis perimetras ir vadavietė, o iki 30 minutės Balsas užmezga kontaktą, šturmo grupė perima vidinį perimetrą ir patikslina avarinį planą. Perimetras visada turi du žiedus.

Vidinis perimetras laikomas arti objekto, už priedangų, ir blokuoja visus išėjimus – taip pat langus ir galines duris. Išorinis laiko atokiau civilius, žurnalistus ir eismą. Vadavietė įrengiama už išorinio perimetro, Kryžiaus medikų punktas – saugioje vietoje, į kurią atvedami paleisti žmonės.
Avarinis šturmas – planas nuo pirmos minutės
Avarinis šturmas – įėjimas be ilgo pasiruošimo, kai įkaito gyvybei iškyla tiesioginė grėsmė (sprendimų medyje jis vadinamas skubiu šturmu). Jo planas turi būti paruoštas nuo pirmos minutės, net jei kol kas jis labai paprastas:
- kas įeina, kokia tvarka ir pro kurias duris;
- kas dengia langus ir kitus išėjimus;
- kur laukia Kryžius;
- signalą Vykdom duoda tik Aras 1.
Atvykus daugiau narių planas tikslinamas, bet niekada neturi būti akimirkos, kai „nežinom, ką darytume“.
Vaidmenys
| Vaidmuo | Kas | Ką daro |
|---|---|---|
| Operacijos vadas | Aras 1 | Priima visus sprendimus: nuolaidos, šturmas, pasidavimo eiga. Duoda Vykdom ir Stop. Su įtariamuoju nekalba. |
| Derybininkas | Balsas | Vienintelis kalba su įtariamuoju. Renka informaciją, perka laiką, veda link pasidavimo. Pats nieko nesprendžia ir nežada. |
| Snaiperis / stebėtojas | Sakalas | Stebi langus, įėjimus ir judėjimą viduje, praneša vadavietei, dengia. |
| Šturmo grupė | Alfa ir Bravo | Laiko vidinį perimetrą, yra pasiruošusi avariniam ir planuotam šturmui, sulaiko pasiduodantį. |
| Taktinis medikas | Kryžius | Medikų punktas, pagalba paleistiems ir sužeistiesiems, evakuacija. |
| Vadavietė | Aras 1, Aras 2 (jei dalyvauja), pamainos vadovas | Žurnalas su laiku: reikalavimai, pažadai, paleisti žmonės. Ryšys su departamentu, išorinis perimetras. |
Kokią informaciją renkame
Kiekviena žinia mažina riziką šturmo metu ir padeda Balsui. Viskas keliauja į vadavietę ir užrašoma su laiku.
| Ką renkame | Ko ieškome |
|---|---|
| Įtariamieji | Kiek jų, vardai, išvaizda ir apranga (pagal ją atskirsi juos nuo įkaitų), kur jie pastate |
| Ginklai | Kokie, kiek, kas ginkluotas, ar jau šaudė |
| Įkaitai | Kiek, vardai, būklė (sužeisti, sergantys, vaikai), kur laikomi, kaip apsirengę |
| Motyvai | Pinigai, pabėgimas, kerštas, asmeninė krizė, grupuotė – nuo to priklauso, kaip kalbės Balsas |
| Planas | Reikalavimai ir terminai, pabėgimo planas, ar lauke laukia bendrininkai |
| Pastato planas | Įėjimai, langai, laiptai, stogas, rūsys, durų tipai, kameros |
Šaltiniai: pirmieji pareigūnai, liudininkai, pabėgę ar paleisti žmonės, pastato darbuotojai, kameros, Sakalas ir pats įtariamasis pokalbyje su Balsu.
Derybos ar šturmas
Numatytasis kelias – derybos. Šturmas – tik tada, kai derybos nebepadeda arba kai laukimas kainuotų gyvybę.

Pirmas klausimas visada tas pats: ar yra tiesioginė grėsmė įkaito gyvybei? Šūviai viduje, sužalotas įkaitas, įtariamasis pradeda kenkti žmonėms – Aras 1 skelbia avarinį šturmą. Jei grėsmės nėra, derimės. Kai derybos juda į priekį, tęsiame ir siekiame pasidavimo. Kai derybos įstringa, o grasinimai auga, ruošiamas planuotas šturmas, bet Balsas kalbasi toliau: kol grupės ruošiasi, įtariamasis turi būti užimtas pokalbiu.
Pavojaus ženklai, kuriuos Balsas ir Sakalas iškart praneša vadavietei: įtariamasis kalba apie mirtį ar atsisveikina, nustato terminą su konkrečiu grasinimu, veda žmones prie langų ar durų, nutraukia ryšį ir nebeatsiliepia, viduje girdėti smurtas.
Šturmo metu: elgesys su įkaitais
Įėjus kiekvienas žmogus patalpoje yra nežinomasis, kol nepatikrintas. Įtariamasis gali numesti ginklą ir kaukę, atsigulti tarp įkaitų ir tikėtis išeiti kartu su jais.
Iliustracijoje – įkaitų kambarys akimirką po įėjimo. Vienas iš gulinčiųjų iš tikrųjų yra įtariamasis, todėl visi guldomi ir tikrinami vienodai.

- Pirma komanda visiems: „Policija! Gulkit ant žemės! Rankos matomos!“ Šaukia vienas narys, garsiai, ir kartoja, kol visi įvykdo.
- Žiūrėk į rankas. Pavojų kelia rankos, ne veidai.
- Įkaitai elgiasi nenuspėjamai: bėga prie tavęs, griebia už rankos, rėkia, sustingsta. Jie ne priešai, bet neleisk jiems priartėti ir uždengti tavo sektoriaus: „Gulk! Nejudėk!“
- Jei įkaitas rodo, kur įtariamasis, paklausk „Kur?“ ir pranešk grupei. Vienas ten nebėk.
- Telefonas rankoje – ne priežastis šauti. Šauni tik esant tiesioginei grėsmei gyvybei.
- Racijoje: Įkaitas su vieta, Sužeistas – kas ir kur, Švaru, kai patalpa patikrinta.
Įkaitas kaip skydas
Įtariamasis, laikantis įkaitą priešais save su ginklu prie jo galvos, tikisi, kad pareigūnai sutriks ir pradės rėkti ar žengs arčiau. Tai viena pavojingiausių akimirkų, todėl veiksmai išmokstami iš anksto.

- Nešaunama, kol įkaitas ugnies linijoje. Net jei matai dalį įtariamojo galvos ar peties.
- Kalba vienas. Komandas duoda grupės vadas: „Policija! Paleisk žmogų! Ginklą žemyn!“ Kiti tyli.
- Keisk kampą, ne atstumą. Neik arčiau – pasislink į šoną, kad atsirastų kitas matymo kampas. Nariai nestovi vienoje linijoje ir neužstoja vienas kito.
- Pranešk ir lauk sprendimo. „Aras 1, Alfa 1. Įkaitas, Miegamasis 1. Įtariamasis laiko ginklą prie jo galvos.“ Ar kviesti Balsą, sprendžia Aras 1.
- Šūvis – paskutinė priemonė. Tik esant tiesioginei grėsmei gyvybei, kai ugnies linija švari ir už taikinio nėra žmonių. Tai galioja ir Sakalui.
Kai įtariamasis pradeda kalbėti, laimėjai laiko. Kol jis kalba, jis galvoja, o ne šaudo.
Po šturmo
Operacija nebaigta, kol nežinome, kas yra kas.

- Kiekvieną išlaisvintą ar paleistą žmogų apieškok. Paaiškink ramiai: „Tai saugumo procedūra, tuoj išsiaiškinsim.“ Jei kyla abejonių – laikinai surakink.
- Atskirk įkaitus nuo įtariamųjų ir, jei įmanoma, vienus nuo kitų. Taip niekas nepasislėps tarp įkaitų, o parodymai nesusimaišys.
- Identifikuok kiekvieną: paklausk vardo ir sutikrink su derybų metu surinktais vardais ir aprašymais.
- Kryžius patikrina būklę, sužeistieji evakuojami į medikų punktą.
- Parodymus rink iš karto, kol atmintis šviežia: kiek buvo įtariamųjų, ką jie darė ir sakė, ar kas nors pabėgo ar liko pastate.
- Kai visi identifikuoti ir pastatas Švaru, Aras 1 skelbia Užbaigta.
Derybos ir iškalbinimas
Derybininkas laimi ne argumentais, o klausymu. Žmogus, kuris jaučiasi išgirstas, nustoja gintis ir pradeda klausytis pats.
Derybų laiptai
Į pasidavimą lipama laiptais, po vieną pakopą. Kas bando iškart šokti į viršų („Pasiduok, vis tiek neturi kur dingti“), tas nukrenta į apačią.

Pirmiausia klausaisi ir parodai, kad girdi. Tada garsiai pasakai, ką jis jaučia – suprasti nereiškia pateisinti. Kai jis pasako vardą, kalba ramiau ir laikosi susitarimų, atsirado ryšys ir pasitikėjimas. Tik tada jis klauso tavo pasiūlymų, ir tik tada ateina pasidavimas. Didžiąją laiko dalį praleisi apatinėje pakopoje – tai normalu. Jei įtariamasis vėl pratrūksta, nusileisk pakopa žemyn ir vėl klausyk.
Aktyvaus klausymosi technikos
- Emocijų įvardijimas – pasakai, kokią emociją girdi. Įvardyta emocija silpnėja.
- „Skamba taip, lyg jaustumeisi įvarytas į kampą.“
- „Atrodo, kad tave labai supykdė tai, kas šiandien nutiko.“
- Perfrazavimas – savais žodžiais pakartoji, ką jis pasakė. Jis girdi, kad supratai, ir gali pataisyti.
- „Jei teisingai supratau, norėjai tik pinigų ir niekas neturėjo nukentėti.“
- Atviri klausimai – klausimai, į kuriuos neatsakysi „taip“ ar „ne“. Klausk „kas“, „kaip“, „papasakok“; venk „kodėl“ – jis skamba kaip kaltinimas.
- „Papasakok, kas šiandien nutiko.“
- „Kas tau dabar svarbiausia?“
- Trumpi patvirtinimai – rodo, kad klausaisi, ir skatina kalbėti toliau.
- „Mhm.“, „Supratau.“, „Ir kas tada?“
- „Veidrodis“ – klausiamai pakartoji paskutinius 2–3 jo žodžius. Jis pats paaiškina daugiau.
- „Jie man nieko nepaliko.“ – „Nieko nepaliko?“
- Pauzės – tyla po jo žodžių ar prieš svarbų sakinį. Po pykčio protrūkio patylėk 3–5 sekundes – dažnai jis nurims pats.
- (tyla) „Aš čia. Klausau.“
- „Aš“ teiginiai – kalbi apie savo rūpestį, o ne kaltini. „Tu“ kaltina, „aš“ kviečia kalbėtis.
- „Man neramu, kai girdžiu riksmus. Padėk man suprasti, kas vyksta.“
- „Aš noriu, kad iš ten visi išeitų sveiki, ir tu taip pat.“
Sakyk / Nesakyk
| Nesakyk | Sakyk |
|---|---|
| „Ne.“ (plikas atsisakymas) | „Dabar to padaryti negaliu, bet pažiūrėsiu, ką galiu. Pakalbėkim apie…“ |
| „Tau nieko nebus.“ (didelis melas) | „Nemeluosiu – už tai teks atsakyti. Bet daug kas dar priklauso nuo tavęs.“ |
| „Nepaleisi – įeisim.“ (grasinimas) | „Noriu, kad tai baigtųsi be jokios jėgos. Padėk man.“ |
| „Pažadu, gausi mašiną.“ (pažadas, kurio negali įvykdyti) | „Tavo prašymą perduosiu vadovybei.“ |
| „Nusiramink!“ | „Girdžiu, kad tau labai įtempta. Kalbėkim lėčiau.“ |
| „Kodėl tu taip padarei?“ | „Papasakok, kas nutiko.“ |
| „Kaip laikosi įkaitai?“ | „Kaip laikosi Rūta?“ |
| „Tuoj su tavim pakalbės mama.“ (šeima ar draugai prie telefono) | „Pirmiausia pakalbėkim mudu.“ |
| „Gerai, duosim šovinių.“ (ginklai, šoviniai) | „Apie tai nesiderėsim. Pakalbėkim, ko reikia žmonėms viduje.“ |
| „Aš ateisiu vietoj jos.“ (įkaito mainai į pareigūną) | „To padaryti negaliu. Pakalbėkim, ką galiu padaryti, kad Rūta išeitų.“ |
| „Tu nusikaltėlis.“ (moralizavimas) | „Matau, kad šiandien viskas pakrypo ne taip, kaip planavai.“ |
Žodis „įkaitas“ primena įtariamajam, kad žmogus – jo koziris, o vardas primena, kad tai žmogus. Šeimos narys ar draugas gali būti pati krizės priežastis, o pokalbis su juo – paskutinis lašas.
Reikalavimai ir terminai
Reikalavimas – ne problema, o derybų įrankis: jis duoda tau tai, ką gali iškeisti.
- Nieko už dyką. Kiekviena nuolaida – tik mainais. Geriausi mainai – paleistas žmogus: „Vandens atnešiu. Bet pirmiausia išleisk Rūtą – jai bloga.“
- Mažos nuolaidos. Vanduo, maistas, telefono baterija. Jas Aras 1 gali leisti greitai, todėl jos geriausiai tinka mainams į paleidžiamus žmones.
- Nesiūlyk to, ko neprašė. Kiekviena nuolaida turi būti jo laimėjimas, už kurį jis kažką atidavė.
- Pirk laiką. „Turiu suderinti su vadovybe.“ Balsas niekada nesprendžia pats. Bet grįžk su atsakymu, kaip žadėjai, net jei atsakymas – „dar deriname“.
- Terminą pripažink, bet nepriimk. „Girdžiu, kad laikas tau svarbus. Dirbu ties tuo.“ Termino nekartok, laiko neskaičiuok ir apie artėjantį terminą neprimink. Kol žmogus kalbasi, dauguma terminų praeina nepastebėti. Terminą su konkrečiu grasinimu iškart pranešk vadavietei.
- Didelius reikalavimus (transportas, „laisvas kelias“, pinigai) sprendžia tik Aras 1. Balsas sako: „Perduosiu. Tai ne mano lygio sprendimas.“
- Užrašyk kiekvieną reikalavimą ir pažadą. Įtariamasis atsimena viską, ką pasakei.
Kontroliuojamas paleidimas
Kai įtariamasis sutinka paleisti žmogų, tai didelis žingsnis į priekį, bet ir pavojinga akimirka. Paleidimas valdomas taip pat kruopščiai kaip pasidavimas.

- Balsas suderina su Aru 1 ir paaiškina įtariamajam, pro kurias duris žmogus išeis ir kur eis: „Tegul Rūta išeina pro pagrindines duris ir eina tiesiai link policijos automobilio.“
- Aras 1 kanale: „Visiems: paleidžiamas vienas žmogus, pagrindinės durys. Komandas duoda Alfa 1.“
- Išėjusį žmogų kviečia tik Alfa 1: „Eik pas mane! Rankos matomos!“ Kiti dengia duris ir langus – paleidimas gali būti apgaulė, o įtariamasis gali bandyti išbėgti už įkaito nugaros.
- Pažymėtame taške žmogus paguldomas, apieškomas ir paklausiamas vardo. Kol nepatikrintas, jis – nežinomas asmuo.
- Kryžius patikrina būklę. Ką paleistasis pasakoja – kiek žmonių viduje, kur jie, kokie ginklai, – iškart perduodama vadavietei.
Balsas padėkoja: „Ačiū, kad išleidai Rūtą. Tai labai svarbu.“ Taip paleidimas tampa gerai įvertintu jo sprendimu, o kitą tokį sprendimą priimti jau lengviau.
Pirmas kontaktas
Pirmos dvi minutės nustato viso pokalbio toną. Kalbėk lėčiau ir žemiau nei įprastai – žmogus nesąmoningai prisitaiko prie tavo tempo.
Prieš skambutį sužinok iš vadavietės, ką jau žinome, pasisodink šalia padėjėją, kuris užrašinės ir perduos informaciją, ir padaryk kelis kvadratinio kvėpavimo ciklus. Kalbėk telefonu arba iš priedangos – niekada neatsistok atvirai prieš duris ar langą.

- Prisistatyk vardu, ne laipsniu ir ne šaukiniu: „Labas. Mano vardas Lukas, aš iš policijos.“ (naudok savo veikėjo vardą)
- Pasakyk, kodėl skambini: „Esu čia, kad visi iš ten išeitų sveiki.“
- Paklausk apie sveikatą: „Ar visi sveiki? Ar kam nors reikia mediko?“
- Paklausk vardo: „Kaip galiu į tave kreiptis?“
- Pakviesk kalbėti: „Papasakok, kas ten vyksta.“
- Klausyk ir nepertrauk. Pirmomis minutėmis nieko nesiūlyk ir nieko neatsisakyk.
Visas pokalbis nuo pirmo skambučio iki pasidavimo eina panašia eiga. Kiekviename žingsnyje – frazė, nuo kurios verta pradėti.

Toliau pokalbyje pravers šios frazės.
| Tikslas | Frazės |
|---|---|
| Nuraminti | „Niekas niekur neskuba. Turim laiko.“ „Aš čia ir niekur nedingstu.“ „Kalbėkim lėčiau, kad nieko nepraleisčiau.“ |
| Kurti ryšį | „Ačiū, kad atsiliepei.“ „Matau, kad stengiesi, jog niekas nenukentėtų.“ „Mantai, girdžiu tave. Tęsk.“ |
| Pirkti laiką | „Turiu suderinti su vadovybe. Duok man kelias minutes.“ „Tai užtrunka, bet dirbu ties tuo.“ „Kol laukiam, papasakok man apie…“ |
| Siūlyti pasiduoti | „Kol kas niekas nenukentėjo. Tai labai svarbu tau pačiam.“ „Tu gali tai užbaigti saugiai. Paaiškinsiu, kaip.“ „Tu priėmei teisingą sprendimą.“ |
Pasidavimą siūlyk tik tada, kai matai ženklus: jis kalba ramiau, jau paleido žmonių, klausia „kas man bus?“ ar „kaip tai vyktų?“. Leisk jam išsaugoti orumą – pasidavimas turi skambėti kaip jo sprendimas, ne pralaimėjimas.
Kalbėjimas su įkaitu
Jei įkaitas paima telefoną, kalbėk trumpai ir ramiai – įtariamasis girdi kiekvieną žodį.
- Kreipkis vardu: „Rūta, aš Lukas iš policijos. Mes čia.“
- Klausk tik to, į ką galima atsakyti „taip“ arba „ne“: „Ar tu sužeista? Atsakyk tik taip arba ne.“
- Neklausk to, už ką įtariamasis galėtų įkaitą nubausti: kiek jų, kur stovi, kokie ginklai.
- Patark: „Daryk, ką jis sako. Nieko staigaus. Nebandyk bėgti.“
- Nedaryk iš įkaito derybų kozirio: nerodyk, kad šis žmogus tau ypač vertingas, ir nežadėk jo išlaisvinti „per penkias minutes“.
- Pokalbį baik greitai: „Ačiū, Rūta. Paduok telefoną Mantui.“
Pasidavimo procedūra
Pasidavimas – pavojingiausia derybų akimirka: įtariamasis išeina į atvirą vietą, pareigūnai įsitempę, o viena neaiški komanda gali viską sugriauti. Todėl procedūra visada ta pati ir visi ją žino iš anksto.
Prieš pradedant Balsas ir Aras 1 suderina, pro kurias duris įtariamasis išeis, kur sustos ir kas lauke duos komandas. Aras 1 kanale: „Visiems: įtariamasis pasiduoda. Laukiam. Komandas duoda Alfa 1.“ Sakalas stebi duris. Jei viduje yra kitų žmonių, jie išeina pirmi, po vieną, rankos aukštyn, ir lauke kontroliuojami, kol patikrinti. Įtariamieji išeina paskutiniai, taip pat po vieną.

Balsas telefonu paaiškina visą eigą, kol įtariamasis dar nepajudėjo: „Dabar papasakosiu, kaip viskas vyks, kad niekas nenustebtų.“ Pabaigoje: „Lauke klausyk vieno pareigūno ir daryk tik tai, ką jis sako.“ Balsas neatsijungia, kol įtariamasis padeda telefoną. Toliau komandas duoda tik Alfa 1 – garsiai ir po vieną.
| Žingsnis | Kas sako | Komanda |
|---|---|---|
| 1. Ginklą padėti ir atsitraukti | Balsas (telefonu) | „Padėk ginklą ant grindų ir atsitrauk nuo jo tris žingsnius.“ |
| 2. Išeiti rankos aukštyn, tuščios | Balsas, tada Alfa 1 | Balsas: „Išeik pro pagrindines duris, rankos aukštyn, delnai atviri, rankose nieko.“ Alfa 1: „Policija! Rankos aukštyn! Lėtai eik link manęs!“ |
| 3. Sustoti nurodytoje vietoje | Alfa 1 | „Stok! Nejudėk!“ |
| 4. Atsisukti nugara, atsiklaupti | Alfa 1 | „Atsisuk nugara į mane! Atsiklaupk!“ |
| 5. Gulti ant pilvo, rankos į šonus | Alfa 1 | „Gulk ant pilvo! Rankos į šonus, delnai aukštyn!“ |
| 6. Sulaikymas ir krata | Alfa 1, Alfa 2, Alfa 3 | „Nejudėk!“ Alfa 2 ir Alfa 3 prieina iš nugaros pusės, surakina ir apieško, Alfa 4 dengia. Alfa 1 praneša: „Įtariamasis sulaikytas.“ |
Jei įtariamasis nevykdo komandos, nekelk balso iki riksmo – pakartok tą pačią komandą tuo pačiu tonu. Jei jis grįžta vidun – Stop, ir Balsas vėl skambina. Po sulaikymo šturmo grupė patikrina pastatą, nes įtariamasis galėjo meluoti, kad yra vienas. Tik po Švaru Aras 1 skelbia Užbaigta.
Pavyzdinis pokalbis: bankas
Ginkluotas plėšikas banke laiko keturis žmones. Balsas skambina į banko telefoną. Skliaustuose – naudojama technika.
Balsas: Labas. Mano vardas Lukas, aš iš policijos. Esu čia, kad visi iš banko išeitų sveiki. Kaip galiu į tave kreiptis? (prisistatymas, atviras klausimas)
Įtariamasis: Nesvarbu! Atitraukit savo žmones nuo durų, kitaip bus blogai!
Balsas: Girdžiu tave. Skamba taip, lyg jaustumeisi įvarytas į kampą. (emocijų įvardijimas)
Įtariamasis: O kaip turiu jaustis? Visą gatvę užstatėt. Aš tik norėjau pinigų ir dingti.
Balsas: Pinigų ir dingti? (veidrodis)
Įtariamasis: Taip! Esu skolingas ne tiems žmonėms. Jei grįšiu tuščiomis, man galas.
Balsas: Supratau. Tave spaudžia ne tik policija, bet ir tie, kuriems esi skolingas. Atsidūrei tarp dviejų ugnių. (trumpas patvirtinimas, perfrazavimas)
Įtariamasis: …Būtent. Aš Mantas.
Balsas: Ačiū, Mantai. Papasakok, kaip viduje laikosi žmonės. (atviras klausimas)
Mantas: Keturi žmonės. Viena darbuotoja verkia, sako, kad jai bloga. Rūta.
Balsas: Man neramu dėl Rūtos, Mantai. Jei jai pasidarys blogiau, bus sunkiau mums abiem. Išleisk ją, ir aš pasirūpinsiu, kad jums atneštų vandens. („aš“ teiginys, mainai)
Mantas: Vandens?! Man reikia mašinos. Turit penkiolika minučių, arba…
Balsas: Girdžiu, kad mašina tau svarbi ir laikas tave spaudžia. Mašinos klausimo pats neišspręsiu – turiu suderinti su vadovybe. O vandenį galiu atnešti, vos tik Rūta išeis. (terminas pripažintas, bet nepriimtas; laiko pirkimas)
Mantas: …Gerai. Ji išeina. Bet jei kas nors įlįs…
Balsas: Rūta išeis pro pagrindines duris, ten ją pasitiks mūsų pareigūnas ir nuves pas mediką. Ačiū, Mantai, tai teisingas sprendimas. (ryšys, patvirtinimas)
(Rūta išeina, vanduo atneštas. Penkiolikos minučių terminas praeina – Balsas jo neprimena.)
Mantas: Jūs vis tiek manęs neišleisit, ar ne?
Balsas: (pauzė) Nemeluosiu, Mantai. Kalbėjau su vadovybe – mašinos nebus. Bet kol kas niekas nenukentėjo, ir tai labai svarbu. Kas bus toliau, dar priklauso nuo tavęs. (pauzė, sąžiningumas)
Mantas: O tie, kuriems esu skolingas? Jie mane suras.
Balsas: Atrodo, kad jų bijai labiau nei arešto. (emocijų įvardijimas) Apie juos galėsi papasakoti tyrėjams. Šiandien svarbiausia, kad išeitum sveikas.
Mantas: …Ir kaip tai vyktų?
Balsas: Viską darysim lėtai, kad niekas nenustebtų. Pirma išeina likę trys žmonės. Tada padedi ginklą ant grindų ir išeini pro pagrindines duris, rankos aukštyn, tuščios. Lauke klausyk vieno pareigūno komandų. Gerai? (pasidavimo siūlymas)
Mantas: Gerai. Jie išeina. Paskui aš.
Balsas: Tu priėmei teisingą sprendimą, Mantai. Aš lieku prie telefono, kol jį padėsi. (orumo išsaugojimas)
Balsas (racijoje): Aras 1, čia Balsas. Įtariamasis pasiduoda. Pirma pro pagrindines duris išeina trys žmonės, po jų – įtariamasis be ginklo.
Atkreipk dėmesį: Balsas nepasakė pliko „ne“ ir nė karto nepavartojo žodžio „įkaitas“, nuolaidą iškeitė į žmogų, terminą pripažino, bet nekartojo. Į tiesioginį klausimą apie mašiną jis atsakė tiesą ir iškart parodė, ką Mantas dar gali išsaugoti. Pasidavimą pasiūlė tik tada, kai Mantas pats paklausė, kaip tai vyktų.
Atmintinė
Derybininkui (Balsas)
- Prieš skambutį: sužinok, ką žinome, pasisodink padėjėją, padaryk 3–4 kvėpavimo ciklus.
- Prisistatyk vardu. Paklausk, ar visi sveiki ir kaip į jį kreiptis.
- Klausyk daugiau, nei kalbi. Lipk laiptais iš eilės, neskubėk į viršų.
- Įvardyk emocijas, perfrazuok, klausk atvirai, naudok „veidrodį“ ir pauzes.
- Kalbėk lėtai ir žemu balsu. Vietoj „nusiramink“ sakyk, kad girdi jo įtampą.
- Žmones vadink vardais. Žodžio „įkaitas“ nevartok.
- Nieko už dyką. Geriausi mainai – paleistas žmogus.
- Nespręsk pats: „Turiu suderinti su vadovybe.“ Grįžk su atsakymu, kaip žadėjai.
- Terminą pripažink, bet nepriimk ir nekartok.
- Nemeluok apie didelius dalykus, negrasink, nežadėk to, ko negali.
- Šeimos ir draugų prie telefono nekviesk.
- Ginklai, šoviniai, įkaito mainai į pareigūną – niekada.
- Pavojaus ženklus (kalba apie mirtį, terminas su grasinimu, tyla, smurtas) iškart pranešk vadavietei.
- Pasidavimą siūlyk, kai jis pats klausia, kas bus toliau. Paaiškink visą eigą, kol jis dar nepajudėjo.
- Užrašyk kiekvieną reikalavimą ir pažadą.
Šturmo grupei
- Avarinį planą žinok nuo pirmos minutės: kas, pro kur, kokia tvarka.
- Vidiniame perimetre: niekas neįeina, niekas neišeina. Nesirodyk languose ir duryse.
- Laukiam reiškia laukiam. Įeini tik tada, kai Aras 1 duoda Vykdom.
- Stop – sustoji vietoje ir laikai savo sektorių.
- Prieš įėjimą: 3–4 kvėpavimo ciklai, vaidmuo, sektorius, įtariamųjų aprašymai.
- Viduje vienas narys šaukia: „Policija! Gulkit ant žemės! Rankos matomos!“
- Žiūrėk į rankas. Kiekvienas žmogus kontroliuojamas, kol nepatikrintas.
- Šauni tik esant tiesioginei grėsmei gyvybei.
- Racijoje tik Kontaktas, Įkaitas, Sužeistas, Švaru – su vieta.
- Įtariamasis gali slėptis tarp įkaitų: apieškok, atskirk ir identifikuok visus.
- Pasidavimo metu komandas duoda vienas narys, kiti tyli ir dengia.
- Užbaigta – tik kai visi identifikuoti ir pastatas Švaru.
- Po operacijos: debrifingas, poilsis, išsikalbėk.
Gyvybių prioritetas: 1. Įkaitai → 2. Civiliai → 3. Pareigūnai → 4. Įtariamieji.